1. Lietuva – nuosavo būsto ar nuomos
kraštas?
Susitikimas su žiniasklaida
2012 m. rugsėjo 11 d.
© Swedbank

2. Lietuvos gyventojų poreikiai įsigyti būstą ir jį
nuomotis
Jūratė Gumuliauskienė
„Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė

3. Turinys
© Swedbank 3

4. Lietuvos gyventojų poreikiai nuosavam būstui
„Swedbank” užsakymu atliktas (Spinter tyrimai, 2012 03) Lietuvos gyventojų
tyrimas rodo:
1. 96 proc. Lietuvos gyventojų norėtų gyventi nuosavame būste, o 2
proc. sutiktų jį nuomotis.
2. Šiuo metu 88 proc. žmonių gyvena nuosavame būste, o 12 proc.
nuomojasi.
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą
Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 4

5. Būsto nuomą pasirinkusių žmonių portretas
Tyrimo duomenimis, nuomą renkasi:
•18-35 m. amžiaus žmogus.
•Dar nesukūręs šeimos.
•Studentas arba jau įgijęs aukštąjį/ aukštesnįjį išsilavinimą.
•Dažniausiai pajamos siekia iki 1000 Lt/ mėn.
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
Būsto nuoma – sprendimas, kurį žmonės renkasi iki pradėdami sėslųjį
savo gyvenimo periodą
© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą
Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 5

6. Nuomos paplitimas pagal gyvenamąją vietą
Didžioji dalis nuomą pasirinkusių žmonių – didmiesčių gyventojai
•Beveik du trečdaliai išsinuomojusių būstą žmonių gyvena didmiesčiuose.
•Trečdalis – rajonų centruose, mažesniuose miestuose.
•Kas dešimtas nuomininkas gyvena kaimiškoje vietovėje.
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą
Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 6

7. Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomą
Daugumai gyventojų nuoma – laikinas gyvenamosios vietos sprendimas,
jį dažnai žmonės renkasi iki įsigydami nuosavą būstą.
•Nuomotis būstą laikinai apsigyvenusios vietovėje dažniau svarstytų moterys
•Vyrai ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai nuomą rinktųsi, kai ieškotų
priimtiniausio būsto
•Jauniausio amžiaus gyventojai nuomą rinktųsi, kol kauptų pradinį įnašą būsto
pirkimui.
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą
Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 7

8. Būsto įsigijimo ir nuomos tendencijos ES
ES šalyse nuoma yra 4 kartus labiau paplitusi negu Lietuvoje.
•Ji daliai gyventojų yra ne laikinas sprendimas, bet gyvenimo būdo dalis.
•Vidutiniškai ES šalyse tik mažiau nei pusė žmonių gyvena nuosavomis
lėšomis įgytame būste
Šaltinis: Eurostat
© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą
Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 8

9. Būsto įsigijimo ir nuomos tendencijos ES
Lietuvos gyventojai yra tarp labiausiai pageidaujančių gyventi
nuosavame būste žmonių ES – rodo Eurostat duomenys.
Jie ne tik pasižymi ypač didele dalimi nuosavo, o ne nuomoto būsto, bet
ir skolinasi gerokai mažiau negu daugumos ES valstybių gyventojai.
© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą
Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 9

10. Namų ūkių įsiskolinimų dydis Europos valstybėse
Lietuvos gyventojai yra tarp mažiausiai pasiskolinusių būstui žmonių ES.
•Didžiausius finansinius įsipareigojimus nuo namų ūkių gaunamų pajamų turi
Danijos, Nyderlandų, Airijos ir Norvegijos gyventojai.
•Mažiausi įsiskolinimai pagal gaunamas pajamas – Lietuvoje, Slovėnijoje ir
Lenkijoje.
Šaltinis: Eurostat
Įsiskolinimo dalis nuo namų ūkio
pajamų
© Swedbank gyventojų požiūris į Author,nuomą ir jo įsigijimą
Lietuvos Title of presentation, būsto 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 gyventojų poreikių būstui palyginimas
Lietuvos ir ES šalių „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 10

11. Nuosavo būsto savininkų portretai
• Lietuvoje už savo, šeimos narių ar giminaičių lėšas pirktame būste dažniau
gyvena moterys, vyresnio amžiaus respondentai (46 m. ir daugiau).
• Paveldėtame būste daugiausiai gyvena žmonės mažesniuose miestuose ir
kaimiškose vietovėse.
• Skolintomis lėšomis įsigytame būste daugiausiai gyvena (24-45 m.
amžiaus) didžiųjų miestų gyventojai.
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą presentation, Author, 2011-01-01
Lietuvos Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 11

12. Nuosavo būsto įsigijimo būdai Lietuvoje
Dauguma Lietuvos gyventojų būstą įsigijo nuosavomis lėšomis
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank gyventojų požiūris į Author,nuomą ir jo įsigijimą
Lietuvos Title of presentation, būsto 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 gyventojų poreikių būstui palyginimas
Lietuvos ir ES šalių „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 12

13. Gyventojų būsto įsigijimo planai
„Swedbank” užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas (2011m.) atskleidė, jog
be paskolos būstą įsigyti ketino 27 proc. nuosavų namų neturinčių Lietuvos
gyventojų.
7 proc. nuosavo būsto neturinčių gyventojų jį ketino pirkti pasiskolinę iš banko.
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
© Swedbank gyventojų požiūris į Author,nuomą ir jo įsigijimą
Lietuvos Title of presentation, būsto 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 gyventojų poreikių būstui palyginimas
Lietuvos ir ES šalių „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 13

14. Lietuvos gyventojų požiūris į būsto įsigijimą
Būstą įsigyti planuojantys Lietuvos gyventojai yra linkę elgtis atsakingai.
Jie ketina atsižvelgti į svarbius asmeninio gyvenimo ir išorinius veiksnius –
asmeninės situacijos pasikeitimą (šeimą, sveikatos būklę), atlygio pokyčius,
būsto kainų kaitą, ekonominės situacijos pasikeitimus.
Veiksniai, darantys įtaką apsisprendimui įsigyti
būstą
Šaltinis: „Spinter“ tyrimai
© Swedbank gyventojų požiūris į Author,nuomą ir jo įsigijimą
Lietuvos Title of presentation, būsto 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 gyventojų poreikių būstui palyginimas
Lietuvos ir ES šalių „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 14

15. Racionalus pasirinkimas – nuomos
pajamingumo vertinimas
Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

16. Nuomos pajamingumas
Nuomos pajamingumas, %
11.0% Vilnius
10.0% Kaunas
Klaipėda
9.0%
Vilniaus
8.0%
senamiestis
7.5%
7.0%
6.4%
6.0% 6.0%
5.0% 5.0%
4.0%
3.0%
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Šaltinis: Edomus, Swedbank skaičiav imai
• Nuomos pajamingumas parodo pajamų, gaunamų iš buto nuomos per metus ir to buto kainos,
santykį. Jis taip pat parodo, kokią dalį būsto vertės nuomininkas sumoka per metus.
• Jei nuomos pajamingumas viršija palūkanų normą mokamą už paskolas – per metus skolos
aptarnavimo išlaidos bus mažesnės nei sumokama nuoma.
© Swedbank

17. Nuomos pajamingumas kitose valstybėse
Nuomos pajamingumas (120 kv.m., prestižiniai rajonai)
Moldova 10
Ukraina 9.09
Vengrija 7.18
Rumunija 5.57
Danija 5.33
Portugalij 5.24
Turkija 5.22
Lenkija 4.89
Kroatija 4.56
Belgija 4.48
JK 4.31
Rusija 4.19
Vokietija 4.12
Lietuva 4.01
Estija 3.99
Liuksemb 3.71
Šveicarija 3.61
Ispanija 3.41
Prancūzija 3.26
Latvija 3.23
Graikija 2.48
Andora 2.39
Monakas 1.73
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Šaltinis: Global Property Guide
• Nuomos pajamingumas paprastai daug mažesnis brangiausių miestų
prestižiniuose rajonuose
• Tuose miestuose turto grąža yra žema, tačiau tikimasi vertės išsaugojimo arba
didėjimo
© Swedbank

18. Būsto įsigijimo privalumai ir trūkumai
• Privalumai:
– Stabilumas, savininkas yra nepriklausomas nuo nuomos rinkos tendencijų ir gali
laisvai disponuoti savo turtu
– Būstą galima įrengti pagal savo skonį ir poreikius
– Investicija į NT ilgame laikotarpyje dažniausiai išsaugo vertę (tačiau ne visada –
Japonijoje šiuo metu NT kainuoja pigiau nei kainavo 1980-ųjų pradžioje)
– Nereikia rūpintis nuoma sumažėjus pajamoms išėjus į pensiją, kuomet paskola jau
išmokėta
• Trūkumai:
– Nelikvidus turtas, staiga pasikeitus šeimos finansinei padėčiai arba nusprendus
pakeisti gyvenamąją vietą greitai parduoti nekilnojamąjį turtą gali būti sudėtinga
– Įsigijus NT už paskolą su kintamomis palūkanomis, įmokos priklausomos nuo
palūkanų normų pokyčių
– Kas 5-10 metų nuosavas būstas reikalauja bent kosmetinio remonto, o tai gali būti
susiję su nemažomis investicijomis.
© Swedbank

19. Būsto nuomos privalumai ir trūkumai
• Privalumai:
– Lietuvoje dažniausiai būstas nuomojamas su baldais ir buitine technika
– Nuomininkui nereikia rūpintis būsto remontu
– Patrauklesnė alternatyva jauniems žmonėms, daug keliaujantiems ar dar
nežinantiems kuriame mieste apsistos ir kurs šeimą, nežinantiems kokie bus šeimos
poreikiai ir kokios finansinės galimybės
– Vienintelė alternatyva neturint sukaupus pradinės įmokos būsto įsigijimui
• Trūkumai:
– Mažesnis stabilumas, pasikeitus aplinkybėms nuomotojas gali nebetęsti nuomos
sutarties
– Nuomos kainos gali keistis gana greitai, joms kylant greičiau nei nuomininko
pajamoms gali tekti kraustytis į mažesnį arba ne tokį patogų būstą
– Dažniausiai nuomininkas negali būsto įrengti pagal savo skonį ir poreikius, o turi
tenkintis esama apdaila, baldais ir buitine technika
– Išlaidos būsto nuomai gali tapti sunkesne našta sumažėjus pajamoms išėjus į pensiją
© Swedbank

20. Nuomos pajamingumo rodiklis naudojamas
ir būsto vertei nustatyti
Vilniaus
Senamiestis
-5,3%
Buto v ertė atsižv elgiant į
ilgalaikį nuomos
Kaunas pajamingumą (LTL už kv .
8,0% m.)
Buto kaina (LTL už kv .
m.)
Vilnius
3,3%
0 2000 4000 6000 8000
Šaltiniai: edomus.lt, Swedbank skaičiav imai.
• Vilniaus ir Kauno nuomos pajamingumas yra vis dar žemesnis nei praėjusių
dešimties metų vidurkis, ir rodo, kad šiuose miestuose butų kaina yra atitinkamai 3,3
proc. ir 8,0 proc. aukštesnė nei jų vertė (arba nuomos kaina atitinkamai per žema)
© Swedbank

21. © Swedbank
Šaltinis: The Economist

22. Geros dienos!
Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:
WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM
© Swedbank

23. Baltijos šalių sostinių ir Lietuvos
miestų būsto įperkamumo indeksas
Vaiva Šečkutė
„Swedbank” vyresnioji ekonomistė
© Swedbank

24. Turinys
• Kaip keitėsi butų įperkamumas Baltijos šalių sostinėse?
• Kodėl įperkamumas augo skirtingu tempu?
• Kodėl sunkiausia įpirkti butą vilniečiams ir kokie rodikliai be
būsto įperkamumo indekso tai parodo?
• Butų įperkamumas kituose Lietuvos miestuose
© Swedbank

25. Indeksas parodo, kiek esamas atlyginimas skiriasi nuo
pakankamo
• Indeksas = 100 – atlyginimas pakankamas (įmoka už būsto paskolą sudaro
30 proc. namų ūkio atlyginimo);
• Indeksas > 100 – namų ūkio atlyginimai yra didesni nei pakankami;
• Indeksas < 100 – namų ūkio atlyginimai yra mažesni nei pakankami;
• Indeksas įvertina palūkanas, būtų kainas ir atlyginimus (didesnės
palūkanos ir butų kainos mažina indeksą; didesnis atlyginimas – didina ir
atvirkščiai).
„Swedbank“ būsto perkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio,
kurio atlyginimas lygus 1,5 vidutinio neto (atskaičius mokesčius) atlyginimo,
galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą sostinėje tuometinėmis
vidutinėmis palūkanomis (apimančiomis ir kitus su būsto paskola susijusius
mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30
metų.
© Swedbank

26. Būsto įperkamumas Baltijos šalių
sostinėse
© Swedbank

27. Įperkamumas Vilniuje augo sparčiausiai per dvejus
metus
Būsto įperkam um o indeksas
179.5
180
164.5
160 156.4
138.3
140
120 109.8
100
80
60
Talinas Ry ga Vilnius
40
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Šaltiniai: nacionaliniai centriniai bankai, ECB, šalių statistikos
departamentai, Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir
Nacionalinis nekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba,
Swedbank
• Vilniuje įperkamumas išaugo 4.8, Taline – 9.3, Rygoje – 1.8 punkto.
© Swedbank

28. Kodėl įperkamumas augo skirtingu tempu?
• Taline sparčiausiai iš visų miestų krito palūkanos ir greičiausiai augo
atlyginimai
• Vilniuje įperkamumą daugiausiai augino naujas istorines žemumas
pasiekusios būsto paskolų palūkanos ir 1,2 proc. kritusios butų kainos
• Rygoje įperkamumą slopino labai spartus bet kiek iškreiptas butų kainų
augimas, tačiau paspartėjo ir palūkanų kritimas
• Vilnius išsiskyrė butų kainų kritimu (Rygoje ir Taline jos augo) – tai lėmė
skirtinga paklausa ir pasiūla bei kiek iškreipta statistika
• Atlyginimai Vilniuje kilo lėčiausiai, tačiau augimas turėtų spartėti
• Būsto paskolų palūkanos per ketvirtį sumažėjo beveik tiek pat, kiek
EURIBOR
© Swedbank

29. Vilniuje kainų ir atlyginimų santykis - nepalankiausias
4500
3,813 Lt 3,838 Lt
4000
3500
2,817 Lt 2,831 Lt
3000
2500
1,901 Lt 1,929 Lt Vidutinis atly ginimas
2000
Buto kaina (už kv .m.)
1500
1000
500
0
Talinas Ry ga Vilnius
Šaltiniai: šalių statistikos departamentai, Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir Nacionalinis
nekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba
• Namų ūkis Vilniuje įperka iki 60,4 (+2,7), Rygoje – iki 76 (+1,1), Taline – iki 90,5
(+5,1) kv. m. ploto butą.
• Vilniečiai pradiniam įnašui taupo 3 m. ir dvi sav., Rygos gyventojai – 2 m. ir 3 mėn.,
Talino – 2 m. ir 3 sav.
• Mėnesinei įmokai vilniečiai turi skirti 27%, Rygos gyventojai 22%, Talino – 18% namų
ūkio pajamų.
• Vilniečiai butų nebeįpirktų arba paskolai dengti tektų daugiau nei 30% namų ūkio
pajamų, jei palūkanos išaugtų iki 4,11% (dabar 3,35%), Rygoje – palūkanos turėtų
pakilti iki 6,72% (3,83%), Taline – iki 7,68% (3,2%).
© Swedbank

30. Būsto įperkamumas Lietuvos
miestuose
© Swedbank

31. Daugiausiai įperkamumas pasikeitė Šiauliuose,
Druskininkuose ir Kaune
Būsto įperkam um o indekas Lietuvos m iestuose antrąjį 2012 m . ketvirtį
350
300
250
200
150 Aly tus
288.0 ŠiauliaiPanev ėžy s
100 237.0 235.3 Kaunas
Klaipėda Vilnius
177.7
146.5 109.8
50 Druskininkai Palanga Neringa
120.7 84.5 60.7
0
Šaltiniai: Lietuv os bankas, Statistikos departamentas, Registrų centras, Swedbank.
• Šiauliuose įperkamumas augo 26, Druskininkuose – 21; Kaunas – 15 punktų.
• Daugiausiai tai lėmė kainų kritimas.
© Swedbank

32. Ačiū už dėmesį!
Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:
WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM
© Swedbank